Atsinaujinanti energetika – ambicijos neturi amunicijos

„Jeigu mes vystysime atsinaujinančią energetiką, būsime turtingesni“, – įsitikinęs Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas. Tačiau ekonomistų manymu, žaliosios mados vaikytis vardan to, kad būtum pavadintas „žaliu“ ar „įnovatyviu“ – neverta.

F16UC7XO6F

© http://www.stocksnap.io

„Ar atsinaujinanti energetika apsimoka, reikia apskaičiuoti. Tačiau, tarp to, kas apsimoka ir įmanoma – labai siaura riba. Galima pastatyti aukščiausios energetinės klasės pastatus, bet jei į juos sukiši milijonus, tam kad sutaupytum dešimtis tūkstančių, akivaizdu, kad neapsimoka“, – atkerta Raimondas Kuodis, ekonomistas ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas.

Klausimas dėl klausimo

Rašant šį straipsnį, supratau, kad klausti, ar kas nors apsimoka, yra beprasmiška. Kodėl? Nes labai sunku atsakyti neišsiplečiant, nelendant į detales, o aptarti bendrai dažnai neverta. Be to, vienam gali apsimokėti, kitam ne. Kaip šį klausimą komentavo Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas, vienam pasinaudoti subsidijomis ir taip siekti asmeninio gėrio – apsimoka, kitam investuoti ir, kaip sakoma, „eiti į minusą“ – jokiu būdu.
Tačiau, R. Kuodžio nuomone, žalioji pramonė yra perspektyvi šaka, kuri leis išspręsti egzistencinius klausimus su kuriais dabar žaidžiame. Jo nuomone, dabar yra tas laikas, kai galime ir turime klysti „į atsargumo pusę“ ir nelaukti išsvajotų bei apdainuotų ateities technologijų.

R.Kuodis

Raimondas Kuodis, ekonomistas ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas

„Gal kažkam šaus į galvą sukurti ką nors paprasto ir pradės siurbti CO2 iš atmosferos labai pigiai. Kol mes nežinome, ar tai bus ir kada, turime klysti į atsargumo pusę, t.y. – pasisaugoti. Tai pagrindinis argumentas prieš skeptikus, kurie sako, kad klimato kaitos nesustabdysi, tegul būna kaip yra ir nieko nekeiskime, po to kažką sugalvosime. Tokia strategija pavojinga ir nepateisinama visuomenės gerovės požiūriu, todėl turime imtis aktyvių veiksmų“, – įsitikinęs Lietuvos banko ekonomistas.

 

„Tokia strategija pavojinga ir nepateisinama visuomenės gerovės požiūriu, todėl turime imtis aktyvių veiksmų“

Be to, anot jo, nereikėtų šio klausimo visiškai vertinti tik iš ekonominės perspektyvos ir atsižvelgti į laimės faktorius. Šiuo atveju, gera gamtinė aplinka yra vienas iš svarbiausių dalykų. O ją pradedame vertinti, kaip ir daugelį dalykų, kai netenkame.
„Pavyzdžiui, Maldyvų gyventojai, kurie netrukus atsidurs po vandeniu ir jų premjeras jau ieško, kur iškelti šalį, vargu ar jūs jaučiasi laimingi tokioje atmosferoje. Kai kurioms šalims tai egzistencinis klausimas. Lietuvai – ne, nes turime pakankamai geros kokybės gamtinę aplinką“, – kalba R. Kuodis.
Žalioji energetika yra galimybė, sako ekonomistas, tačiau į ją nereikėtų mestis stačia galvą bet kokiomis sąnaudomis. Traukiantis tradicinei energetikai, tik laiko klausimas, kad pasikinkysime saulės ar kitokią energiją: „technologijos tampa efektyvesnėmis ir viskas eina gera kryptimi.“
Jam antrina ir Stasilė Znutienė, LR Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja. Anot jos, visas pasaulis orientuojasi į perėjimą iš iškastinio kuro į atsinaujinančius išteklius ir kito modelio kurti neapsimoka. Be to, technologinė evoliucija matoma plika akimi, viskas pinga ir tobulėja.

Stasiles portretas DSC_0729

LR Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė 

„Žaliajai energetikai priklauso ateitis. Vėjo energetika jau dabar atsiperka. Lietuvoje, biokuras yra daug pigesnis nei iškastinis kuras. Tu paimi iš gamtos ir nereikia pirkti. Taip pat kuriamos darbo vietos“ – mano S. Znutienė ir priduria, kad orientuotis tik į vieną energetikos sritį nėra tikslinga.

Dėl klimato kaitos – visos priemonės apsimoka

M. Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, tiki, kad jau dabar verta investuoti į atsinaujinančią energetiką. Ne tik dėl ekonominės naudos, bet labiausiai – dėl klimato kaitos. Taip pat specialistas pataria, kaip paaiškinti paprastam žmogui, kokia jam iš to nauda.

 

„Jeigu verslininkas sukurs darbo vietas ir sumokės mokesčius, ir jeigu tūlas lietuvis yra, pavyzdžiui, mokytojas, tai sukuriant didesnį biudžetą, mokytojas gaus didesnį atlyginimą“

Martynas Nagevičius

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s