Elektros taupymo būdai

  Kadangi ne visi ir ne visada turime sąlygų namie pasistatyti vėjo, Saulės ar kitokią elektrinę, bet galime stengtis taupyti energiją.

image-11

Keletas pavyzdžių:

Be reikalo nedarinėkite šaldytuvo durelių. Jų atidarymas reiškia ne tik šilto oro pritekėjimą, kurį vėliau reikia atšaldyti, bet ir drėgmės padidėjimą, o toliau ir ledo formavimąsi, kuris didina elektros sąnaudas. 

Nestatykite į šaldymo kamerą neuždengtų skystų maisto produktų – ir sušalę skysčiai garuodami sudaro apledėjimą.

Virtuvėje naudokite specialius šildytuvus (elektrinius arbatinukus, kavos virimo aparatus, skrudintuvus ir pan.).energy-efficient-home-940x714

Nestatykite šaldiklio ar šaldymo dėžės labai arti sienos. Nepakankamas vėdinimas gali padidinti elektros energijos sąnaudas net iki 10 proc.

Virdami naudokite kiek įmanoma mažiau vandens. Ilgesniam virimo laikui naudokite greitpuodį, taip sutaupysite iki 40 proc. elektros energijos ir 30 proc. laiko.

Naudokite laikmatį. Kiekvieną kartą atidarant orkaitės dureles, temperatūra orkaitėje nukrenta 20–40 laipsnių.

Bent vieną kartą per metus kruopščiai, bet atsargiai su siurbliu nuvalykite dulkes nuo šaldytuvo šaldymo elemento – dulkės mažina vėdinimo efektyvumą ir padidina elektros energijos sąnaudas.

Virimui naudokite tinkamus indus – naudojant puodus lygiu dugnu sutaupoma iki 30 proc. energijos15787599-green-electric-bulb-with-plug-energy-saving--Stock-Vector-renewable

Reguliariai atitirpdykite šaldiklį. Vos 3 mm storio šerkšnas šaldiklyje padidina šaldytuvo sunaudojamos energijos kiekį 30 procentų.

Šildykite taupiai. Jei žiemos sezonui ruošiatės įsigyti naują elektrinį šildytuvą, rinkitės tokį, kuriame galima reguliuoti karščio intensyvumą ir jo trukmę. 

Apšvieskite tik tą vietą, kur reikia ir kada reikia. Namo kieme, koridoriuje, laiptinėje naudokite judesio daviklius. Jie įjungs šviesą tik tuomet, kai jos reikės. 

Išjungtus prietaisus atjunkite nuo elektros tinklo. Vienas išjungtas, bet į elektros tinklą įkištas prietaisas naudoja vidutiniškai 4 vatus elektros energijos, o dešimt tokių prietaisų sunaudos jau apie 40 vatų.

 

 

 

 

 

Reklama

Lietuva – neatrastas lobis

„Baltijos šalys – geriausia vieta ES vystyti atsinaujinančios energijos plėtrą“, – tokias žodžiais savo pranešimą pabaigė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius. Anot jo, Lietuva kartu su savo kaimyninėmis šalimis Latvija bei Estija pirmauja beveik visose šią sritį sudarančiose kategorijose. Kaip vienas iš pavyzdžių, Baltijos pakrantėje yra labai palankios salygos vėjo jėgainių statybai. Tinkamų plotų su palankiu vėju kiekis net didesnis nei tokių šalių, kaip Danijos, kai tuo tarpu mūsų energijos suvartojimas yra iki 20 kartų mažesnis!  Greta vėjo energijos mūsų situacija palanki ir bioenergijos plėtrai. Bioenergija utilizuojama deginant bioatliekas ar produktus arba iš jų išskiriamas dujas. Į šių produktų sąrašą įeina šienas, gyvulinės kilmės atliekos, miško atliekos ir tt.

Pagal potencialą gyvulinės kilmės biokurui gaminti mes atsiliekame tik Rumunijai, pagal šieno produkciją Rumunijai, Vengrijai ir Belgijai, o pagal miško atliekų kiekį tik tokiom miškininkystės gigantėm kaip Suomija ir Švedija.

giphy (2)

Taigi, potencialas sektoriaus vystymui yra, tačiau kas iš to? Juk jeigu galima, nebūtinai reiškia, kad įmanoma. Džiugu, jog galime  didžiuotis, kad jau esame viršiję, mums ES atsinaujinančios energetikos išteklių direktyvos nustatytus reikalavimus, bent 23% galutinio Lietuvos energijos suvartojimo sudaryti iš atsinaujinančių išteklių.O toliau – metas sudėti rankas į kišenes ir laukti kol mums vėl kas spirs užpakalin ir iškels naują tikslą? Kodėl gi ne, tačiau galime mąstyti ir ambicingiau. Labai įdomus yra Lietuvos ir Vokietijos regiono Šlėzvigo – Holšteino palyginimas. Abiejų populiacijos per plauką nesiekia 3 mln. gyventojų, plotas Lietuvos keturis kartus viršija Šlėzvigo, tačiau energijos pastaroji sunaudoja dvigubai daugiau (18.3 TWh (2011) jų palyginus su 9TWh (2014) mūsų). Ir kaip manote kiek procentų energijos šis mažas tačiau reiklus regionas pasigamina iš atsinaujinančių išteklių ? Ne 20%, ne 50% ir ne 80%, o visus 100%! Ir tai ne pabaiga, yra keliami tikslai iki 2025 metų šiame regione pagaminti net 300% visos suvartojamos energijos iš atsinaujinančių išteklių. Gražu, įspūdinga, įmanoma !

anigif_original-23748-1402936407-3

Žinoma, yra daug kitų ekonominių, socialinių, aplikosauginių, bei politinių aspektų, kurie nebuvo dabar aptarti, ir kurie galėtų Šlėzvigo -Holšteino pavyzdį, kad ir kokį gražų, padaryti, bent jau kol kas, Lietuvai nepasiekiamą. Tačiau akivaizdu, kad Baltijos šalys turi didelį potencialą šios energijos plėtrai, ir pasitelkus tinkamą strategiją bei politiką galime būti antras holšteinas!

Straipsnis paremtas M.Nagevičiaus prezentacija.

Atsinaujinanti energetika – ambicijos neturi amunicijos

„Jeigu mes vystysime atsinaujinančią energetiką, būsime turtingesni“, – įsitikinęs Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas. Tačiau ekonomistų manymu, žaliosios mados vaikytis vardan to, kad būtum pavadintas „žaliu“ ar „įnovatyviu“ – neverta.

F16UC7XO6F

© http://www.stocksnap.io

„Ar atsinaujinanti energetika apsimoka, reikia apskaičiuoti. Tačiau, tarp to, kas apsimoka ir įmanoma – labai siaura riba. Galima pastatyti aukščiausios energetinės klasės pastatus, bet jei į juos sukiši milijonus, tam kad sutaupytum dešimtis tūkstančių, akivaizdu, kad neapsimoka“, – atkerta Raimondas Kuodis, ekonomistas ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas.

Klausimas dėl klausimo

Rašant šį straipsnį, supratau, kad klausti, ar kas nors apsimoka, yra beprasmiška. Kodėl? Nes labai sunku atsakyti neišsiplečiant, nelendant į detales, o aptarti bendrai dažnai neverta. Be to, vienam gali apsimokėti, kitam ne. Kaip šį klausimą komentavo Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas, vienam pasinaudoti subsidijomis ir taip siekti asmeninio gėrio – apsimoka, kitam investuoti ir, kaip sakoma, „eiti į minusą“ – jokiu būdu.
Tačiau, R. Kuodžio nuomone, žalioji pramonė yra perspektyvi šaka, kuri leis išspręsti egzistencinius klausimus su kuriais dabar žaidžiame. Jo nuomone, dabar yra tas laikas, kai galime ir turime klysti „į atsargumo pusę“ ir nelaukti išsvajotų bei apdainuotų ateities technologijų.

R.Kuodis

Raimondas Kuodis, ekonomistas ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas

„Gal kažkam šaus į galvą sukurti ką nors paprasto ir pradės siurbti CO2 iš atmosferos labai pigiai. Kol mes nežinome, ar tai bus ir kada, turime klysti į atsargumo pusę, t.y. – pasisaugoti. Tai pagrindinis argumentas prieš skeptikus, kurie sako, kad klimato kaitos nesustabdysi, tegul būna kaip yra ir nieko nekeiskime, po to kažką sugalvosime. Tokia strategija pavojinga ir nepateisinama visuomenės gerovės požiūriu, todėl turime imtis aktyvių veiksmų“, – įsitikinęs Lietuvos banko ekonomistas.

 

„Tokia strategija pavojinga ir nepateisinama visuomenės gerovės požiūriu, todėl turime imtis aktyvių veiksmų“

Be to, anot jo, nereikėtų šio klausimo visiškai vertinti tik iš ekonominės perspektyvos ir atsižvelgti į laimės faktorius. Šiuo atveju, gera gamtinė aplinka yra vienas iš svarbiausių dalykų. O ją pradedame vertinti, kaip ir daugelį dalykų, kai netenkame.
„Pavyzdžiui, Maldyvų gyventojai, kurie netrukus atsidurs po vandeniu ir jų premjeras jau ieško, kur iškelti šalį, vargu ar jūs jaučiasi laimingi tokioje atmosferoje. Kai kurioms šalims tai egzistencinis klausimas. Lietuvai – ne, nes turime pakankamai geros kokybės gamtinę aplinką“, – kalba R. Kuodis.
Žalioji energetika yra galimybė, sako ekonomistas, tačiau į ją nereikėtų mestis stačia galvą bet kokiomis sąnaudomis. Traukiantis tradicinei energetikai, tik laiko klausimas, kad pasikinkysime saulės ar kitokią energiją: „technologijos tampa efektyvesnėmis ir viskas eina gera kryptimi.“
Jam antrina ir Stasilė Znutienė, LR Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja. Anot jos, visas pasaulis orientuojasi į perėjimą iš iškastinio kuro į atsinaujinančius išteklius ir kito modelio kurti neapsimoka. Be to, technologinė evoliucija matoma plika akimi, viskas pinga ir tobulėja.

Stasiles portretas DSC_0729

LR Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė 

„Žaliajai energetikai priklauso ateitis. Vėjo energetika jau dabar atsiperka. Lietuvoje, biokuras yra daug pigesnis nei iškastinis kuras. Tu paimi iš gamtos ir nereikia pirkti. Taip pat kuriamos darbo vietos“ – mano S. Znutienė ir priduria, kad orientuotis tik į vieną energetikos sritį nėra tikslinga.

Dėl klimato kaitos – visos priemonės apsimoka

M. Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, tiki, kad jau dabar verta investuoti į atsinaujinančią energetiką. Ne tik dėl ekonominės naudos, bet labiausiai – dėl klimato kaitos. Taip pat specialistas pataria, kaip paaiškinti paprastam žmogui, kokia jam iš to nauda.

 

„Jeigu verslininkas sukurs darbo vietas ir sumokės mokesčius, ir jeigu tūlas lietuvis yra, pavyzdžiui, mokytojas, tai sukuriant didesnį biudžetą, mokytojas gaus didesnį atlyginimą“

Martynas Nagevičius

Kaip išsaugoti energiją namuose?

1

Energiją galima taupyti labai pigiai, tvirtina Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas. „Energiją galima taupyti mažai investicijos reikalaujančiais būdais“, – sakė jis „Europos verslo reporteris 2016“ stovykloje.

Norint padidinti pastato energetinį efektyvumą, iš pradžių nebūtina imtis daug išlaidų reikalaujančių priemonių. Yra keletas labai paprastų  būdų kuriuos lengvai gali pritaikyti kiekvienas.

  1. Sumažinti patalpų temperatūrą nakties metu. Moksliškai įrodyta, kad žmogus geriau išsimiega esant 16-17oC, nors patalpų temperatūra pagal statybos technikos reglamentą turi būti 18-26 o  Sumažinus temperatūrą 1 oC patalpose šilumos sąnaudas galima sumažinti iki 5%.
  2. Reguliariai keisti šildymo ir vėdinimo sistemų filtrus. Užsikišę filtrai tampa rimtomis kliūtimis. Tokiu būdu ventiliatoriai ir šildymo sistemų siurbliai naudoja daugiau
    elektros energijos nei įprastai.
  3. Neuždengti radiatorių ar kitų šildymo įrenginių baldais. Užblokavus oro judėjimą per šildymo prietaisus, sumažinamas jų efektyvumas, nevyksta šilumos mainai. Radiatoriai  su automatiniais termostatais padidina šildymo sistemos efektyvumą.
  4. Efektyviai energiją naudojančios lempos. Elektros sąnaudas apšvietimui galima sumažinti pakeitus  kaitrines į LED diodų lempas. Lauke naudojant automatiškai nuo judesio įsijungiančias lempas,  sutaupoma iki 60% elektros energijos.sandarumo foto
  5. Didelis energijos kiekis sunaudojamas patalpoms vėsinti. Norint sumažinti  vėsinimo įrenginių  sunaudojamą energiją, patartina įsirengti  langų šešėliavimo priemones pietų pusėje (pasodinti medį, naudoti išorines žaliuzes, markizes, stogelius ar kitas architektūrines detales). Išorinės žaliuzės gali sulaikyti iki 90%, vidinės – iki 55% perteklinės  saulės šiluminės energijos,  patenkančios per langus.  Naktinis mechaninis vėdinimas gali sumažinti vėsinimo įrangos galingumą iki 40 % be jokių papildomų investicijų.
  6. Pastatų renovacija – puikus būdas išsaugoti energiją. Paprastais energijos taupymo būdais galima sutaupyti  nuo 30 iki 40% šilumos energijos suvartojimą pastate. O jį renovavus apšildant išorinį fasadą, cokolį ir stogo perdangą termoizoliacine medžiaga, sumontuojant trijų stiklo paketų langus, modernizuojant šildymo ir vėdinimo sistemas, – 80%  ir daugiau. Pagal  Europos Sąjungos  LAAIF klimato kaitos programą galima  atgauti  30%  renovacijos išlaidų.
  7. Šilumos pastatas netenka dėl kelių priežasčių: nesandarumo, atitvarų defektų ir ilginių šilumos tiltelių. Pro neteisingai sumontuotus ir neužsandarintus statybinius elementus išorinėse atitvarose šiltas oras iškeliauja į lauką, taip  mažėja pastato efektyvumas. Žiemos metu šaltas oras patenka per plyšius ir didina šildymo sąnaudas.21024_imp_c10fa498d21f84a3a9a705a2757b860d
  8. Atsisakyti neefektyvių  šilumos  šaltinių. Elektrinius  radiatorius pakeisti vandeniniais šilumos prietaisais su temperatūros reguliavimo galimybe. Mažos energinės klasės kieto kuro katilus- pakeisti dujiniu šildymo katilu,  šilumos siurbliu ar geoterminiu šildymu.
  9. Vėdinimo sistema su šilumogrąža. Norminiams mikroklimato parametrams (temperatūrai, drėgmei, oro judėjimo greičiui) palaikyti gyvenamuose namuose privalo būti sumontuotas vėdinimas. Rekuperacija – tai mechaninis patalpų vėdinimas, kurio metu iki 95% šalinamo oro šilumos yra grąžinama į vėdinimo įrenginį ir naudojama tiekiamam lauko oro pašildyti.
  10. Karštam vandeniui paruošti reikia daug energijos. Saulės kolektorių padeda sutaupyti iki 70% metinių karšto vandens ruošimo išlaidų. Jie taip pat aktualūs žmonėms, įsirengusiems lauko ar vidaus baseinus.

Potvynių ir atoslūgių energija

0a20283a7cb548e7d89ae216c73dec13

  Potvynių ir atoslūgių energija yra hidroenergijos forma, kuri keičia potvynių ir atoslūgių jėgą į naudingas energijos formas, dažniausiai elektrą. Potvynių ir atoslūgių energija yra išgaunama iš Žemės vandenynų potvynių – potvynio jėgos yra periodiniai gravitacinės jėgos kitimai, veikiami dangaus kūnų. 

  Potvynių ir atoslūgių jėga yra vienintelė technologija, kuri išgauna energiją, priklausančią nuo Žemės-Mėnulio ir mažesnio masto – Žemės-Saulės – sistemų orbitinių charakteristikų.Print

Pranašumai:

atsinaujina ir beveik neteršia aplinkos;

potvyniai ir atoslūgiai yra labiau nuspėjami negu vėjo energija ar Saulės energija;

naudojama elektros energijai gaminti.

 

Trūkumai:

ribotos geografinio naudojimo galimybės;

didelės įrenginių statybos ir priežiūros išlaidos;Print

nepagaminama daug energijos;

 

netobula jų naudojimo technologija;

neretai labai kenkia aplinkai bei kraštovaizdžiui.

 

 

Pirmoji pasaulyje potvynių elektrinė:

  Pirmoji pasaulyje (1966m.) potvynių elektinė Prancūzijos šiaurės vakaruose prie Sen Malo miesto, kur į La Manšos sąsiaurį įteka Ranso upė, nuo 1966 m. Ji įrengta 750 m ilgio užtvankoje, skiriančioje upės žiotis nuo įlankos. Svarba anksčiau ir dabar

Svarba anksčiau ir dabar:

  Jau senovėje žmonės galvojo, kaip panaudoti potvynių ir atoslūgių energiją. Vietovėse, kuriose per potvynį ir atoslūgį vanduo tekėdavo 6 km/val greičiu, statė malūnus.
Dabar potvynių ir atoslūgių energija naudojama elekros energijai gaminti.

Kaip veikia elektrinė?

  Žema užtvanka, vadinama baražu, pastatoma skersai įlankos. Baraže sumontuojami vienos krypties vartai, kurie leidžia potvynio vandeniui patekti į įlanką. Kai potvynis atslūgsta, vanduo teka iš įlankos per didžiules turbinas.

  Spalvingas filmukas, kaip veikia elektrinė: